Geroji praktika: Integruotas kenkėjų valdymas
Integruoto kenkėjų valdymo (IKV) koncepcija buvo išvystyta kaip atsakas į išaugusį pesticidų naudojimą po antro pasaulinio karo ir to pasekmes: kenkėjų kontrolės krizes (atsparių pesticidams kenkėjų atsiradimas arba antrinių kenkėjų protrūkiai), žalą žmogaus sveikatai ir gamtinei aplinkai. Atsižvelgiant į šias problemas išvystytas holistinis supratimas, kas sudaro žemės ūkio agro-ekosistemas, kaip ir kokios žmogaus intervencijos gali pagerinti ar sutrikdyti agro-ekosistemas. Tai ir yra integruoto kenkėjų valdymo pagrindas. Remiantis IKV apsvarstomi visi prieinami kenkėjų valdymo būdai ir po to pritaikomos tinkamos priemonės, kurios neleidžia išaugti kenkėjų populiacijai. Apjungiamos biologinės, fizinės, cheminės ir nuo auginamos kultūros priklausančios valdymo strategijos ir praktikos siekiant užauginti sveikus pasėlius ir sumažinti pesticidų naudojimą. Taip sumažinama žala gamtinei aplinkai ir žmogaus sveikatai. IKV skatina augintoją žvelgti į žemės ūkio sistemas, kaip į ekologines s