Geroji praktika: Integruotas kenkėjų valdymas

Integruoto kenkėjų valdymo (IKV) koncepcija buvo išvystyta kaip atsakas į išaugusį pesticidų naudojimą po antro pasaulinio karo ir to pasekmes: kenkėjų kontrolės krizes (atsparių pesticidams kenkėjų atsiradimas arba antrinių kenkėjų protrūkiai), žalą žmogaus sveikatai ir gamtinei aplinkai. Atsižvelgiant į šias problemas išvystytas holistinis supratimas, kas sudaro žemės ūkio agro-ekosistemas, kaip ir kokios žmogaus intervencijos gali pagerinti ar sutrikdyti agro-ekosistemas. Tai ir yra integruoto kenkėjų valdymo pagrindas.

Remiantis IKV apsvarstomi visi prieinami kenkėjų valdymo būdai ir po to pritaikomos tinkamos priemonės, kurios neleidžia išaugti kenkėjų populiacijai. Apjungiamos biologinės, fizinės, cheminės ir nuo auginamos kultūros priklausančios valdymo strategijos ir praktikos siekiant užauginti sveikus pasėlius ir sumažinti pesticidų naudojimą. Taip sumažinama žala gamtinei aplinkai ir žmogaus sveikatai. IKV skatina augintoją žvelgti į žemės ūkio sistemas, kaip į ekologines sistemas ir naudoti platų spektrą būdų kenkėjams suvaldyti, iš kurių pasirenkamas tinkamiausias atsižvelgiant į ekonomines, aplinkosaugines ir socialines aplinkybes. IKV siekia išsaugoti ekologinių sistemų funkcijas. IKV yra grįstas ekologijos supratimu, tad žemės ūkio sistemose teikiama pirmenybė gamtiniams kenkėjų kontrolės būdams (pvz. nišų vabzdžiams plėšrūnams sukūrimas) su kuo mažiau intervencijos.

Palyginimui šiais laikais neretai būdingas „prevencinis“ pesticidų naudojimas, dažnas purškimas „pagal kalendorių“, neatsižvelgiant į situaciją laukuose, ir net gan dažnai pasitaiko atvejų kai pesticidų naudojimas neturi aiškaus kenkėjų kontrolės tikslo, pvz., herbicidų naudojimas nukūlus pasėlius, kai ražiena neariama ir paliekama per žiemą. Integruotame kenkėjų valdyme – sintetinių pesticidų panaudojimas yra kraštutinė priemonė, kurios reikėtų imtis tik kai nebelieka kitų išeičių. Jei vis tik reikia panaudoti pesticidus, reiškia buvo padaryta klaida jau anksčiau – laiku nepanaudotos kitos priemonės: fizinės, biologinės ar specifinės, būdingos tam tikrai kultūrai. Be išankstinės prevencijos IKV dar labai svarbi kenkėjų stebėsena, prognozavimas ir ankstyva diagnostika. Tuo paremtas tinkamų sprendimų priėmimas tinkamu laiku leidžia užkirsti kelią kenkėjų populiacijų įsivyravimui.

IKV tai ne paprastas ir griežtas tam tikrų taisyklių ir teisės aktų laikymasis, o mąstymo būdas, prieiga kuriai svarbus aplinkosaugos elementas. Į IKV įeina principai, strategijos ir taktikos. Tai leidžia sumažinti pesticidų naudojimą, užtikrinti darnią geros kokybės maisto gamybą ir maisto saugumą. IKV svarbus kraštovaizdžio lygmuo: natūralios ar pusiau natūralios buveinės jus supančioje aplinkoje, laukinės gyvūnijos koridoriai ir žiemojimo vietos įvairioms rūšims, įskaitant ir natūralius kenkėjų priešus. IKV turi būti pritaikytas prie regioninių/ vietos sąlygų, tad kenkėjų valdymas laukuose ženkliai priklauso nuo buveinių gretimoje aplinkoje ir kokios rūšys čia aptinkamos (tiek žalingų tiek naudingų organizmų), bei kaip/ar ši aplinka yra tvarkoma. Taip pat svarbus kenkėjų valdymas bėgant laikui, t. y. ar taikoma sėjomaina ar kitos priemonės, kaip atsakas į prognozuojamą kenkėjų antplūdį, kada galima numatyti naudingųjų organizmų poveikį ir t.t.

Pagrindiniai integruoto kenkėjų valdymo principai

1. Kenksmingų organizmų išvengimas ar jų nuslopinimas pasiekiamas įvairiais būdais

Tai sėjomaina, tarpinių kultūrų auginimas, tinkamų auginimo technikų naudojimas, atsparių kultūrų naudojimas, tinkamas maisto medžiagų ir vandens balansas, sanitarinės ir higienos priemonės padedančios išvengti ligų ir kenkėjų plitimo, naudingų organizmų apsauga, sąlygų jiems sukūrimas ir kt.

2. Stebėsena

Kenksmingų organizmų poveikis stebimas tinkamais būdais: kenkėjų ar simptomų pasirodymas laukuose, ankstyva diagnostika, perspėjančių ženklų stebėjimas, plitimo prognozavimas.

3. Tinkamas sprendimų priėmimas

Priimami tinkami sprendimai remiantis vietos sąlygų stebėjimais (oro sąlygos, kokia žemės ūkio sistema). Nustatomas poreikis, kenkėjų valdymo būdai ir laikas, kai bus imamasi priemonių. Kur įmanoma, turėtų būti nustatomos ribinės vertės, kada reikia imtis veiksmų ir jei pasirenkamas selektyvus pesticidų naudojimas turi būti atsižvelgiama į augimo etapą ir sąlygas (pvz., nenaudojama žydėjimo metu siekiant išsaugoti vabzdžius apdulkintojus).

4. Ne cheminiai augalų apsaugos būdai

Pirmenybė teikiama fiziniams, biologiniams ir kitiems metodams be pesticidų panaudojimo, ypač jei jie leidžia patenkinamai suvaldyti kenkėjus. Pesticidai yra sukurti nuodyti gyvus organizmus. Dėl naudojimo būdo pesticidai pasklinda į aplinką ir daro žalą netikslinėms rūšims (pvz. bitėms ar kitiems apdulkinantiems vabzdžiams), todėl pesticidų panaudojimas turi būti paskutinė priemonė, kurios imamasi jei kitos priemonės nepadeda.

5. Tiksliniai pesticidai

Kaip kraštutinė priemonė pesticidai naudojami tik, kai kiti būdai nepadeda. Turi būti užtikrinta kuo mažesnė žala netikslinėms rūšims, žmogaus sveikatai, aplinkai. Pesticidai turi būti kiek įmanoma selektyvesni (veikiantys tik tikslines rūšys), veiksmingi, bet lengvai suyrantys aplinkoje. Rizika, kad jiems kenkėjai gali išsivystyti atsparumą turi būti maža.

6. Įvertinimas

Turi būti patikrintas ir įvertintas pritaikytų kenkėjų valdymo būdų efektyvumas, atlikta stebėsena. Tai padeda ūkininkams įgauti reikalingų žinių, kurios padės užtikrinti geresnį kenkėjų valdymą ateityje.

Integruotas kenkėjų valdymas Lietuvoje

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba teikia „Integruotos augalų apsaugos“ paslaugas, yra net sukūrę sistemą, kur skelbiami perspėjimai ir prognozės susiję su augalų apsauga, teikiamos kitos paslaugos ir informacija. Apmaudu, bet registruotų vartotojų nėra labai daug palyginus su registruotų ūkių valdytojų skaičiumi, bet tikėkimės priemonė bus vis plačiau taikoma. Juk Integruotas kenkėjų valdymas leistų ženkliai sumažinti pesticidų naudojimą, apsaugoti ekosistemas, paviršinius vandenis, žmogaus sveikatą, apdulkintojus vabzdžius ir kitas gyvybės formas.

Diagrama nr. 1: Integruoto kenkėjų valdymo priemonių hierarchija. Integruotu kenkėjų valdymu siekiama ūkininkauti taip, kad pesticidų nereikėtų naudoti arba naudojimas būtų apribotas iki minimumo. Tinkamų agronominių praktikų, atsparių pasėlių pasirinkimas ir naudingų organizmų apsauga bei skatinimas sudaro IKV piramidės pagrindą – nuo to reikia pradėti. Kenkėjų stebėsena, prognozės ir perspėjimo sistemos yra kiti svarbūs veiksmai. Na, o jei reikalinga žmogaus intervencija – tai prioritetas teikiamas mechaniniams ar fiziniams būdams. Jei šie nepadeda naudojami biologiniai preparatai, ir galiausiai, išskirtiniais atvejais imamasi sintetinių pesticidų panaudojimo (piramidės viršūnė). (Šaltinis: IBMA-global.org)

Parengta pagal:

„Integruotas pagrindinių kenkėjų ir ligų rytų Europoje ir Kaukazo regione valdymas“, Maisto ir žemės ūkio organizacija, 2017. http://www.fao.org/3/i5475e/i5475e.pdf

„Integruotas kenkėjų valdymas“, Maisto ir žemės ūkio organizacija. http://www.fao.org/pest-and-pesticide-management/ipm/integrated-pest-management/en/

Daugiau informacijos:

„Integruotas kenkėjų valdymas: išvien su gamta“ https://ibma-global.org/wp-content/uploads/2020/12/2019126ipmbookletversion2019.pdf

Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema https://www.ikmis.lt/