Ar sėklų beicas su neonikotinoidais neigiamai veikia bites?

Moksliniai eksperimentai, kuriais buvo tiriamas neonikotinoidų poveikis bitėms, iki šiol buvo gana mažo mastelio. Jungtinėje karalystėje veikiančio Ekologijos ir hidrologijos centro atliktu lauko tyrimu buvo siekiama geriau suprasti, koks šių insekticidų poveikis bitėms, kai sėklos beicuojamos neonikotinoidais. Šis plačios apimties bandymas vykdytas 36 ūkiuose JK, Vengrijoje ir Vokietijoje. Bandyme buvo tiriami ir kontroliniai laukai be neonikotinoidų beico. Analizuota, ar sėklų beicas gali turėti įtakos vabzdžių sveikatai ir kokio mastelio tai poveikis (video nuoroda žemiau).

Kadangi neonikotinoidai yra sisteminiai insekticidai ir patenka į visas augalo dalis, tad beicas, kuriuo padengiamos sėklos, siekiant jas apsaugoti nuo vabzdžių, nelieka tik ant sėklos paviršiaus. Aktyviosios medžiagos patenka į visus augalo audinius (lapus, stiebus, kitus audinius) pasėliui augant. Vabzdžiai, „kenkėjai“, kurie maitinasi šiuo augalo dalimis gauna insekticidų dozę ir tokiu būdu yra apnuodijami arba nužudomi, ir daugiau negali pakenkti. Insekticidai taip pat aptinkami žieduose ir net žiedadulkėse bei nektare. Dėl to, jų poveikį patiria ir vabzdžiai apdulkintojai, nors ir į juos nesitaikoma naudojant šiuos insekticidus, nes jie nėra kenkiantys pasėliui.

Eksperimentų metu buvo stebimas neonikotinoidų klotianido ir tiametoksamo (naudojant juos tik kaip beicą) poveikis bitėms, kamanėms ir pavienėms bitėms, skaičiuojami šeimų dydžiai, fiksuojamas tranų ir motinėlių skaičius, reprodukcinės savybės ir, kaip peržiemoja bičių šeimos. Taip pat buvo tiriami neonikotinoidų likučiai žiedadulkėse ir meduje surinktame bičių iš tirtų rapsų laukų.

Atliktos studijos atskleidė neonikotinoidų sėklų beico poveikį bitėms ir laukinėms bitėms, bei parodė, kad poveikį nulemia daug susijusių veiksnių. Trijose tyrimo šalyse buvo stebimi šiek tiek kitokie rezultatai ir skyrėsi poveikio mastelis, bet apibendrinus buvo stebimas neigiamas tirtų neonikotinoidų poveikis bičių šeimų dydžiui (Vengrijoje – sumažėjimas net 24%). Verta paminėti, kad neigiamą neonikotinoidų poveikį bičių šeimų sveikatingumui sustiprina ligos (varozė bei nozemozė). Svarbūs ir kiti aplinkos veiksniai, tokie kaip augalų bioįvairovė. Manoma, kad neigiamas poveikis bitėms sumažėja jei vietovėje rapsų žydėjimo metu gausiai žydi ir kitų rūšių augalų, kurie yra alternatyvus mitybos šaltinis bitėms. Tyrimas parodė ir tai, kad iš dviejų tirtų pesticidų klotianidas stipriau persiduodavo į augalo audinius ir darė stipresnį neigiamą poveikį bitėms.

Laukinių bičių tyrimas atskleidė, kad labiausiai jos kenčia nuo bendro aplinkos užterštumo. Individualus šių dviejų neonikotinoidų poveikis neišskirtas, bet bitėse aptikti ir kiti, jau apriboti neonikotinoidai, kurie į bitės organizmą patenka iš aplinkos, kurioje išlieka daug metų po naudojimo. Tad tai ženklas, kad į neonikotinoidų naudojimą reikia žiūrėti itin konservatyviai, jeigu norime apsaugoti apdulkinančių vabzdžių populiacijas.

Europos piliečių iniciatyva „Saugokime bites ir ūkininkus“ siekiama išgyvendinti pavojingiausius sintetinius pesticidus, atkurti biologinę įvairovę ir paskatinti perėjimą prie darnesnio žemės ūkio. Norint įtraukti šiuos klausimus kaip prioritetinius į Europos komisijos darbotvarkę, reikalingas 1 milijonas parašų. Prisidėti galite čia: https://www.savebeesandfarmers.eu/eng

Šaltiniai tolimesniam domėjimuisi:

Trumpas vaizdo įrašas, kuriame pristatomas tyrimas. JK ekologijos ir hidrologijos centras: https://www.youtube.com/watch?v=FWOt98qCD5A

Straipsnis, kuriame publikuojami tyrimo rezultatai: Woodcock, Ben A., et al. "Country-specific effects of neonicotinoid pesticides on honey bees and wild bees." Science 356.6345 (2017): 1393-1395. https://science.sciencemag.org/content/356/6345/1393.full?ijkey=Pr5Pw.hh02FIE&keytype=ref&siteid=sci

Paskaita – tyrimo rezultatų pristatymas (18 min.). JK ekologijos ir hidrologijos centras: https://www.youtube.com/watch?v=Eta9FhAmkPE