Ištirta 100 000 kamanių žūtis dėl neonikotinoidų panaudojimo miesto teritorijoje Oregono valstijoje, JAV

2013 metų vasarą automobilių stovėjimo aikštelėje prie didelio prekybos centro Vilsonvilyje, Oregono valstijoje, neonikotinoidų klasės insekticidu dinotefuranu nupurkštos 55 europinės liepos (Tilia cordata). Pesticidu nuspręsta išnaikinti ant liepų lapų įsikūrusius amarus. Šis įvykis nulėmė nuo 46 tūkst. iki 107 tūkst. kamanių žūtį, neskaičiuojant daugelio kitų vabzdžių. Mat tuo metu žydėjo liepos ir jas gausiai lankė nektarą siurbiantys vabzdžiai.

Tyrimo, išspausdinto žurnale „Aplinkos entomologija“ (Environmental entomology), autoriai atskleidžia daugiau detalių apie šį įvykį. Ištyrę insekticidų apipurkštus žiedus mokslininkai nustebo aptikę 7 kartus didesnę dinotefurano koncentracija nei žinoma mirtina koncentracija naminei bitei (Apis milifera). Visuose tirtuose jų lavonėliuose aptiktos didelės koncentracijos neonikotinoidų. Taip pat nustatyta, kad šie sisteminiai insekticidai liepos audiniuose užsilaiko net 7 mėn. nuo purškimo.

Tyrime pabrėžiama, jog miestuose ar priemiesčiuose apdulkinantiems vabzdžiams kyla didžiulis pavojus dėl neatsakingo neonikotinoidų naudojimo. Tokių atvejų, kai dėl žmogaus neapdairumo ir aplaidumo žūsta tūkstančiai vabzdžių, deja, yra užfiksuota ir daugiau, pavyzdžiui, autoriams žinomi atvejai kai buvo panaudotas imidaklopridas ar dinotefuranas kamanėms mirtinomis dozėmis ar beveik mirtinomis. Mokslinėje literatūroje masinės vabzdžių žūtys nėra dažnai nagrinėjamos. Didelė tikimybė, kad tokių žūčių pasitaiko dažniau, tik jos praslysta nepastebėtos, apie jas nepranešama.

Šios kamanių žūties atvejo tyrėjai taip pat peržvelgė naudoto insekticido, su veikliąja medžiaga dinotefuranu, etiketę. Ant jos buvo perspėjimas, kad preparato negalima naudoti augalams žydint, kuriam šiuo atveju buvo nusižengta. Apskritai, ant liepų lapų gyvenantys amarai medžiams realios grėsmės neturi, bet pesticidai buvo panaudoti tik todėl, nes nuo amarų išspjaunamų lipnių sulčių apvarva ir aplimpa pirkėjų automobiliai.

Nors šių pesticidų žala yra puikiai žinoma ir patvirtinta mokslo, bet praktiniame lygmenyje jų mirtinas poveikis vabzdžiams yra nepakankamai žinomas, nes tokie atvejai pasitaiko pakartotinai. Gan daug pesticidų, įskaitant ir neonikotinoidus yra liūdnai pagarsėję, kaip kenkiantys netikslinėms rūšims, t. y. ne vien „kenkiantiems organizmams“ dėl kurių pesticidas naudojamas. Net ir nemirtinos neonikotinoidų dozės daro itin neigiamą poveikį bičių ir kitų apdulkinančių vabzdžių kolonijomis. Kanadiečių 2019 m. studija teigia, kad neonikotinoidai veikia ir bičių gebėjimą išblusinėti Varoa erkes kitoms savo šeimos bitėms. Kartu su klimato kaita, buveinių praradimu ir ligų antplūdžiais, insekticidų panaudojimas gali nulemti ištisų vabzdžių kolonijų išnykimą.

Parengta pagal:

Beyond pesticides, „Death of as Many as 107,000 Bumblebees from Neonicotinoid Insecticides Studied“, 2021. https://beyondpesticides.org/dailynewsblog/2021/07/death-of-107000-bumblebees-from-neonicotinoid-insecticides-studied/

Hatfield, Richard G., et al. "Neonicotinoid Pesticides Cause Mass Fatalities of Native Bumble Bees: A Case Study From Wilsonville, Oregon, United States." Environmental Entomology (2021). https://academic.oup.com/ee/advance-article/doi/10.1093/ee/nvab059/6305931

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ar sėklų beicas su neonikotinoidais neigiamai veikia bites?

Vaizdas
Moksliniai eksperimentai, kuriais buvo tiriamas neonikotinoidų poveikis bitėms, iki šiol buvo gana mažo mastelio. Jungtinėje karalystėje veikiančio Ekologijos ir hidrologijos centro atliktu lauko tyrimu buvo siekiama geriau suprasti, koks šių insekticidų poveikis bitėms, kai sėklos beicuojamos neonikotinoidais. Šis plačios apimties bandymas vykdytas 36 ūkiuose JK, Vengrijoje ir Vokietijoje. Bandyme buvo tiriami ir kontroliniai laukai be neonikotinoidų beico. Analizuota, ar sėklų beicas gali turėti įtakos vabzdžių sveikatai ir kokio mastelio tai poveikis (video nuoroda žemiau). Kadangi neonikotinoidai yra sisteminiai insekticidai ir patenka į visas augalo dalis, tad beicas, kuriuo padengiamos sėklos, siekiant jas apsaugoti nuo vabzdžių, nelieka tik ant sėklos paviršiaus. Aktyviosios medžiagos patenka į visus augalo audinius (lapus, stiebus, kitus audinius) pasėliui augant. Vabzdžiai, „kenkėjai“, kurie maitinasi šiuo augalo dalimis gauna insekticidų dozę ir tokiu būdu yra apnuodijami arb
Skaityti daugiau

Agroekologinis žemės ūkis – alternatyva pramoninei žemdirbystei, paremtai sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimu

Vaizdas
Kas yra agroekologija? Agroekologija tai ne tik mokslas, bet ir žemės ūkio praktika, ir socialinis judėjimas, apimantis maisto tiekimo sistemas: nuo tvaraus dirvožemio naudojimo iki pat bendruomenių funkcionavimo aspektų (žr. Paveikslą nr. 1). Agroekologijos sąvoka nėra nauja. Ji pradėta naudoti mokslinėje literatūroje dar 1920 metais ir labiausiai prigijo šeimos ūkių, socialinių darnumo iniciatyvų veikloje, bei įvairių šalių politikoje. Ne taip seniai agroekologija pateko į tarptautinių ir JT institucijų diskursą ir šiai dienai yra laikoma svarbi darnaus vystymosi sritis. Tai alternatyva intensyviam cheminiais ištekliais paremtam žemės ūkiui. Agroekologijos judėjime siekiama suprasti šaknines šiuolaikinių problemų priežastis ir jas išspręsti atsižvelgiant į kontekstą, taikant holistinius ir ilgalaikius sprendimus. Skiriamas didelis dėmesys socialiniams ir ekonominiams maisto sistemų aspektams, pabrėžiamos moterų, jaunimo ir vietos gyventojų teises. Agroekologijai būdingas veiksmas „iš
Skaityti daugiau

Pavienės bitės

Vaizdas
Lietuvoje gyvena apie 350 laukinių bičių ir kamanių rūšių. Dauguma rūšių - pavienės bitės, kurios priskiriamos net keliolikai skirtingų šeimų pagal taksonominę klasifikaciją. Kamanių Lietuvoje priskaičiuojama apie 30 rūšių, tačiau viena bičių rūšis gausiai lenkia kitas savo paplitimu - tai naminė bitė (Apis mellifera). Esame įpratę manyti, kad bitės gyvena šeimomis, kaip naminės, arba kolonijomis, kaip kamanės, tačiau pavienės bitės veikia savo jėgomis, pačios pasiruošia buveines ir peryklas, suneša žiedadulkes ir kt. Nuo insekticidų naudojimo nukenčia ne tik naminės bitės, bet ir laukinės pavienės bitės ir kamanės. Pesticidų panaudojimas ir dėl žmogaus plėtros nykstančios buveinės, sukelia milžinišką spaudimą rūšims įsikurti, daugintis ir išlikti. Sveikintinos praktikos žemės ūkyje yra žydinčių augalų juostų įrengimas, natūrinių pievų palaikymas, ekologinė žemdirbystė, beariminė žemdirbystė. Pasistengus laukinėms bitėms galima dar labiau padėti sukuriant buveines, tokias kaip visai ne
Skaityti daugiau

Kreipimasis į bitininkus

Artėja Europos piliečių iniciatyvos "Saugokime bites ir ūkininkus" pabaigos terminas – rugsėjo 30 d. Iniciatyva siekiama išgyvendinti pačius pavojingiausius sintetinius pesticidus, paskatinti perėjimą prie darnesnio bioįvairove paremto žemės ūkio. Kaip žinia, neonikotinoidų grupės insekticidai – vieni pavojingiausių bitėms, nors dažniausiai naudojami netiesiogiai, bet kaip sėklų beicas. Patekę į augalo vidų jie pasklinda po visas augalo dalis, įskaitant nektarą bei žiedadulkes, ir sutrikdo besimaitinančių vabzdžių, neretai bičių, nervinę sistemą, sukelia kitus sutrikimus ar net žūtį. Nuo neonikotinoidų ir kitų insekticidų naudojimo nukenčia ne tik naminės bitės, bet ir laukinės bitės ir kamanės, kurios apdulkina reikšmingą dalį laukinių augalų, sodo medžių ir kitų pasėlių. Nors pagrindiniai neonikotinodų klasės junginiai Europos sąjungoje apriboti 2013 ir 2018 m., tačiau nepaisant draudimų, šie neonikotinoidai vis tiek gali būti tiekiami rinkai pasitelkiant egzistuojantį te
Skaityti daugiau

Geroji praktika: Integruotas kenkėjų valdymas

Vaizdas
Integruoto kenkėjų valdymo (IKV) koncepcija buvo išvystyta kaip atsakas į išaugusį pesticidų naudojimą po antro pasaulinio karo ir to pasekmes: kenkėjų kontrolės krizes (atsparių pesticidams kenkėjų atsiradimas arba antrinių kenkėjų protrūkiai), žalą žmogaus sveikatai ir gamtinei aplinkai. Atsižvelgiant į šias problemas išvystytas holistinis supratimas, kas sudaro žemės ūkio agro-ekosistemas, kaip ir kokios žmogaus intervencijos gali pagerinti ar sutrikdyti agro-ekosistemas. Tai ir yra integruoto kenkėjų valdymo pagrindas. Remiantis IKV apsvarstomi visi prieinami kenkėjų valdymo būdai ir po to pritaikomos tinkamos priemonės, kurios neleidžia išaugti kenkėjų populiacijai. Apjungiamos biologinės, fizinės, cheminės ir nuo auginamos kultūros priklausančios valdymo strategijos ir praktikos siekiant užauginti sveikus pasėlius ir sumažinti pesticidų naudojimą. Taip sumažinama žala gamtinei aplinkai ir žmogaus sveikatai. IKV skatina augintoją žvelgti į žemės ūkio sistemas, kaip į ekologines s
Skaityti daugiau